Piktybiniai veikėjai ir apgavikai (scameriai): dažniausios sukčiavimo schemos versle

Deja, verslo pasaulyje netrūksta sukčių, kurie siekia pasinaudoti kitų patiklumu. Pastaruoju metu apgavikai vis dažniau nusitaiko į įmones – juk dažnai iš jų galima išvilioti daug didesnes sumas, nei iš pavienių gyventojų. Tokios apgavystės gali mažam verslui suduoti labai skaudų smūgį – prarasti pinigai dažnai nebesugrįžta, o finansiniai nuostoliai gali privesti net prie įmonės bankroto.

Kokios dažniausios apgaulės schemos versle?

Štai keletas pavyzdžių, su kuriais susiduria tiekėjai ir partneriai:

Netikri vadovų laiškai (vadinamasis „CEO sukčiavimas") ir phishing

Sukčiai apsimeta įmonės vadovu ar svarbiu partneriu ir elektroniniu paštu nurodo skubiai pervesti pinigus į „naują" sąskaitą. Neįspėjus, finansininkai gali pakliūti į pinkles ir pervesti lėšas į sukčių sąskaitą.

Padirbtos sąskaitos faktūros

Nusikaltėliai suklastoja tikro tiekėjo sąskaitą, pakeisdami joje banko sąskaitos numerį. Jei įmonė nepastebi klastojimo ir apmoka tokią sąskaitą, pinigų atgauti praktiškai neįmanoma.

Greitai įsteigtos fiktyvios įmonės

Sukčiai įkuria naują įmonę tik tam, kad gautų prekių ar paslaugų iš jūsų su atidėtu mokėjimu ir pradingtų. Tokia įmonė neturi realios veiklos, o jos savininkai iš anksto planuoja nesąžiningai neatsiskaityti.

Melagingos investicijos ar partnerystės pasiūlymai

Žadama didelė nauda arba išskirtinės sąlygos, tačiau reikalaujama pervesti avansą ar konfidencialią informaciją. Tai – spąstai jūsų pinigams arba duomenims.

Kaip apsisaugoti nuo verslo sukčių?

Svarbiausia – kruopšti teisinio ir finansinio fono patikra. Įsitikinkite, su kuo turite reikalų: patikrinkite įmonės registracijos duomenis, gyvavimo trukmę, vadovų tapatybę. Paieškokite atsiliepimų ar kitų verslininkų patirčių – galbūt ta įmonė jau turi blogą reputaciją.

Finansinių ataskaitų analizė taip pat padeda pamatyti galimus raudonus signalus: ar įmonė neturi didelių skolų, ar nefigūruoja teisminiuose įrašuose.

Vidaus saugumo priemonės

Viduje įmonėje nustatykite aiškias procedūras: pavyzdžiui, dvigubą didelių mokėjimų tvirtinimą (keturių akių principą) ir darbuotojų mokymus atpažinti sukčiavimo požymius. Techninės saugumo priemonės (antivirusinės programos, dviejų faktorių autentifikavimas) sumažins kibernetinių atakų riziką.

Galiausiai, niekada nebijokite klausti papildomų klausimų ar tikrinti dokumentų autentiškumo. Saugus verslas prasideda nuo atidos ir prevencijos. Patikrinkite įmonę per Credora, kad išvengtumėte nuostolių.